O STOCKMANN
Sed tio cxi ja ne estas iu grogfesteno.
LA MAGISTRANTO
Sxajnas al mi -- (ekrigardas al la mangxocxambro) Estas strange, ke
ili kapablas konsumi tian kvanton da mangxajxo.
DOKTORO STOCKMANN
(frotas la manojn) Jes, cxu ne estas benate vidi junulojn mangxi?
Cxiam apetiton! Estas kiel devas esti. Mangxajxon oni bezonas!
Fortojn! Estas tiaj homoj, kiuj trafosu la fermentantan materion de
la estonteco, Petro.
LA MAGISTRANTO
Permesu al mi demandi tra kio oni bezonus "trafosi", kiel vi
vortumas?
DOKTORO STOCKMANN
Nu, pri tio vi devas demandi la junularon -- en pleneco de la tempo.
Ni ne vidas. Kompreneble. Du tiaj maljunaj sentauxguloj kiel vi kaj
mi --
LA MAGISTRANTO
Nu do! Estas mirige stranga nomigo --
DOKTORO STOCKMANN
Nu, ne prenu mian esprimon tro litere, Petro. Cxar sciu, mi estas
arde gxoja kaj kontenta. Mi sentas min nepriskribeble felicxa meze en
tiu cxi gxermanta, vigla vivo. Estas ja promesricxa tempo en kiu ni
vivas! Estas kvazaux nova mondo elkreskas cxirkaux ni.
LA MAGISTRANTO
Cxu vere vi tion trovas?
DOKTORO STOCKMANN
Jes; kompreneble vi tion ne vidas tiel bone kiel mi. Vi ja cxiujn
viajn tagojn vivis meze en tiu cxi urbo; kaj tial la impres-kapablo
malakrigxas. Sed mi, kiu devis sidi tie norde en mia forejo dum tiuj
multaj jaroj, preskaux neniam vidante fremdan homon kun vekanta
vorto, -- sur min efikis kvazaux mi translokigxis mezen en vivoviglan
metropolon.
LA MAGISTRANTO
Hm; metropolon --
DOKTORO STOCKMANN
Jes, mi ja scias, ke la cirkonstancoj estas modestaj kompare kun
aliaj lokoj. Sed cxi tie estas vigla vivo, -- promesoj, sennombraj
taskoj por kiuj labori kaj batali; kaj _jen_ la cxefa afero. (krias)
Katrine, cxu ne la posxtisto venis?
SINJORINO STOCKMANN
(en la mangxocxambro) Ne, li ankoraux ne venis.
DOKTORO STOCKMANN
Kaj la bona enspezo, Petro! Tion oni lernas aprezi, kiam oni kiel ni
vivis en malsato --
LA MAGISTRANTO
Nu ja, kompreneble --
DOKTORO STOCKMANN
Ho jes, vi ja povas pensi, ke ofte estis mizere por ni tie norde. Kaj
nun, vivi kiel grandsinjoro! Hodiaux ekzemple ni mangxis rostbovajxon
por tagmangxo! Nu, ni ankaux krome havis por la vespermangxo. Cxu vi
ne volas gustumi pecon? Aux cxu mi do almenaux montru gxin al vi?
Venu --
LA MAGISTRANTO
Ne, ne, tute ne --
DOKTORO STOCKMANN
Nu, sed jen do. Cxu vi vidas, ke ni ekhavis tablotukon?
LA MAGISTRANTO
Jes, mi tion rimarkis.
DOKTORO STOCKMANN
Kaj ni ankaux ekhavis lampsxirmilon.
|